Elektrėnų ligoninės bendruomenė džiaugiasi sulaukusi naujos kolegės. Tai – Edita Skarakodienė – Vidaus ligų skyriaus slaugos ir palaikomojo gydymo gydytoja.

„Į Elektrėnus atvažiuodavau kiekvieną savaitę. Su vyru čia lankome šokių užsiėmimus, o dabar kasdien dirbu. Čia jau jaučiuosi sava. Tikiuosi padėti elektrėniškiams išgyventi tikrai nelengvus gyvenimo etapus“, – sako gydytoja, du dešimtmečius dirbusi Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centre, kur buvo ir  įstaigos direktore, ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja.

Ne tik procedūros, bet ir žmogiška šiluma

Medicinos studijas baigusi Kaune, E. Skarakodienė didelę savo profesinio kelio dalį skyrė slaugai.

„Džiaugiuosi, kad grįžau tiesiai į mediciną, nes labai myliu savo darbą ir žmones“, – šypsosi gydytoja.

Pasak jos, šiandien slaugos poreikis tampa vis aktualesnis, nes visuomenė sensta, o žmonių, kuriems reikalinga ilgalaikė pagalba, daugėja. Gydytoja pabrėžia, kad slauga nėra vien vaistai, injekcijos ar kitos medicininės procedūros.

„Viena iš didžiausių paciento geros savijautos sąlygų yra medikų atsidavimas ir dėmesys. Kartais labai daug reiškia paprasta žmogiška šiluma, geras žodis, pagarba“, – sako E. Skarakodienė.

Svarbu suprasti, kas yra slauga

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – ne visos šeimos pakankamai gerai supranta, kuo skiriasi gydymas ir slauga.

„Artimieji, slaugos skyriuje palikdami pacientą, dažnai klausia: koks dabar bus gydymas, kada žmogus pasveiks? Kartais jiems tiesiog trūksta informacijos, kas yra slauga ir ko iš jos galima tikėtis. Todėl labai svarbu ne tik suteikti pacientui profesionalią priežiūrą, bet ir kalbėtis su jo artimaisiais, paaiškinti situaciją, padėti suprasti, kokios pagalbos žmogui iš tiesų reikia“, – sako gydytoja.

Ji primena, kad slaugos paskirtis – užtikrinti priežiūrą, palaikomąjį gydymą, padėti žmogui atlikti kasdienes funkcijas, kontroliuoti jo būklę ir kiek įmanoma pagerinti gyvenimo kokybę.

Regiono ligoninė – arčiau žmogaus

Gydytoja E.Skarakodienė džiaugiasi, kad jai artima ir regioninės ligoninės aplinka. Čia pacientas dažnai nėra tik medicininėje dokumentacijoje įrašytas vardas ir ligos kodas.

„Man patinka būti šalia žmogaus, su juo kalbėtis, jį jausti, nedirbti konvejeryje, ko sunku išvengti didžiųjų miestų ligoninėse. Rajone kiekvienas pacientas man savas, mielas. Į kiekvieną stengiuosi žiūrėti taip, lyg rūpinčiausi savu žmogumi, juk visi mes – vienos bendruomenės nariai“, – pasakoja gydytoja.

Pasak jos, būtent artumas bendruomenei yra viena iš regioninės ligoninės stiprybių. Pacientai čia dažniausiai yra vietos gyventojai, jų artimieji gyvena netoliese, todėl bendravimas tampa paprastesnis ir nuoširdesnis.