Vasarą gėrimą iš skardinės ar butelio būtinai įsipilkite į stiklinę. Tai gali jus apsaugoti nuo širšės įkandimo, o gal net ir išgelbėti gyvybę. Tokį patarimą duoda Elektrėnų ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus vedėjas Tomas Pranckevičius. Pastaruoju metu šio gydytojo komandai teko gelbėti net tris širšių sugeltus žmones.

Nepastebėjo širšės skardinėje

Į Elektrėnų ligoninę pagalbos atskubėjo vyras, kuris gerdamas gėrimą iš skardinės nepastebėjo, kad į ją įlindo širšė. Širšė jam įgėlė vos pakėlus skardinę ir priglaudus prie lūpų.

Kitas pacientas nuo širšės geluonies nukentėjo nuo krūmo skindamas ir  valgydamas šilauoges – kartu su uoga žmogus į burną įsidėjo ir ant  jos nutūpusį vabzdį. Širšė įgėlė jam į gomurį.

Greitosios pagalbos automobilis į ligoninę pristatė ir moterį, kuriai širšė darbo metu įgėlė į kaklą. Moteriai pradėjo tinti gerklos, ji pradėjo dusti. Žinodama, kad yra alergiška vabzdžių įkandimams, ji suskubo kviestis pagalbą.

„Pavojingiausi širšių ir bičių įkandimai galvos ir kaklo srityje, nes prasidėjus smarkiam tinimui bei laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali uždusti“, - įspėjo gydytojas T. Pranckevičius.

Jis paragino neprarasti budrumo ne tik gamtoje, bet ir mieste – atsargiai valgyti uogas ir vaisius,  negerti gėrimų iš skardinių, o įsipilti juos į stiklinę. Tuomet, net ir vabzdžiui įskridus į stiklinę, jūs jį pamatysite.

Anafilaksinis šokas – grėsmė gyvybei

„Įgėlus širšei ar bitei, tikrai ne visada reikia skubėti į ligoninę. Tačiau, jei žinote, kad esate alergiškas vabzdžių nuodams, jus gali ištikti anafilaksinis šokas ir kilti pavojus gyvybei“, - aiškino gydytojas T. Pranckevičius.

Anafilaksinės reakcijos metu į kraują išsiskiria cheminės medžiagos, kurios plečia kraujagysles ir siaurina kvėpavimo takus. Staigiai mažėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka kvėpavimas. Gali sutinti liežuvis ir gerklė, žmogus gali prarasti sąmonę, uždusti.

Ant kūno gali atsirasti bėrimų, niežėti odą, pilti karštis, atsirasti nerimas. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms po vabzdžio įgėlimo, tačiau gali atsirasti ir vėliau: po valandos ar net dviejų.

Ištikus anafilaksiniam šokui skubiai kvieskite greitąją pagalbą tel. 112 arba kuo greičiau vežkite nukentėjusįjį į artimiausią ligoninę.

Ką daryti, jei ištiko anafilaksinis šokas?

• Nuraminkite nukentėjusįjį.
• Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti: jei jis dūsta, pasodinkite, kad būtų lengviau kvėpuoti; jeigu jis jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite ant nugaros, galvą pasukite į šoną, pakelkite kojas;
• Jei nukentėjusysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, nedelsiant atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą (kas 30 krūtinės ląstos paspaudimų 2 įpūtimai).
• Sugeltam žmogui krenta kraujo spaudimas, todėl į raumenis reikia suleisti adrenalino. Apie savo alergijas žinantys žmonės gali tokį švirkštą turėti su savimi.

Kaip apsisaugoti nuo įgėlimo?

• Užpuolus širšei ar bitei, elkitės ramiai, nepanikuokite. Išsigandus, organizme išskiria medžiagos, kurios vabzdį dar labiau traukia.
• Nemosikuokite rankomis, nesistenkite vabzdžio priploti - staigūs judesiai juos erzina, o užmušto vabzdžio kvapas išprovokuoja kovoti kitas gentaines.
• Būnant gamtoje nereikėtų kvėpintis, naudoti stipriai kvepiančių higienos priemonių, nevalgyti saldžių maisto produktų, pritraukiančių vabzdžius – pvz., ledų, vaisių.
• Uždenkite maisto produktus, gėrimus gerkite iš stiklinių, o ne iš skardinių ar butelių.
• Širšės vengia acto ir svogūnų kvapo, tad pietaujant lauke, ant stalo rekomenduojama padėti kelias lėkštes su pakaitintu actu, keptais ar virtais svogūnais.
• Širšės pirmiausiai puola tamsias ir blizgančias vietas, todėl geriausia vilkėti baltos, pilkos, žalios spalvų drabužiais.